Vegetarizmas

Article in other languages:

Vegetariško maisto įvairovė

Vegetarizmas yra tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus.[1] Tokios mitybos priežastys gali būti įvairios: etinės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologijos, ekonomikos, politinės, skonio arba sveikatos.

Yra keli vegetariškos dietos variantai; pvz., dalis vegetarų pasirenka pašalinti kiaušinius iš savo raciono, tačiau kiti to nedaro. Veganai, pavyzdžiui, vartoja tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūno išnaudojimu ir jo mirtimi.

Teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti žmogaus organizmo maistinius poreikius visose gyvenimo stadijose; rimti ilgamečiai medicininiai tyrimai parodė, kad vegetarizmas gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą ir žymiai sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.[2][3]

Vegetarizmo idėjų ištakomis laikomos indų Vedų knygos.

Turinys

Terminologija ir vegetarizmo įvairovės

Pagrindinės įvairovės

Pagrindinių vegetarinių dietų maistas
Dietos pavadinimas Mėsa (įskaitant žuvį ir paukštieną) Kiaušiniai Pieno produktai Medus
Lakto-ovo vegetarizmas
Ne
 Taip Taip Taip
Lakto vegetarizmas
Ne
 Ne Taip Taip
Ovo vegetarizmas
Ne
 Taip Ne Taip
Veganizmas
Ne
 Ne Ne Ne[4][5][6]

Kitos siejamos su vegetarizmu dietinės praktikos

  • Frugivorai – valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui.
  • Makrobiotikai - jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos; ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį.
  • Žalio maisto veganai – valgo termiškai neapdoruotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, sėklas.
  • Fryganai teigia, kad visos prekės (nebūtinai gyvūninės kilmės), pagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijos, todėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigyjimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose - tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija. Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus - tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.

Semi-vegetarinės dietos

  • Peskovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
  • Polovegetarai - lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.

Motyvacija ir privalumai

Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių. Tam gali įtakuoti vietinė religija ir kultūra. Žmogus gali tapti vegetarų ir dėl etinių sumetimų, nepateisinant, pvz., gyvūno naudojimo žmogaus reikmėms, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, kuomet gyvuliai yra dažnai užauginami nenatūraliomis sąlygomis ir metodais, ir pan.[7][8] Tokie vegetarai pasisako už gyvūnų teises ir dažnai dalyvauja socialiniame aktyvizme.

Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka dėl sveikatos priežasčių. Vegetarų paprastai mažesnė kūno masė [9][10][11], mažesnis cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai t.p. rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius[12], tačiau ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę gali lemti ir kiti faktoriai, pvzd., aukštesnė socialinė – ekonominė padėtis arba retesni kenksmingi įpročiai.

Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų. Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų, kurie paskatina vėžį.[13]. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Nors vis dažniau naudojamų pesticidų pasitaiko augaluose, jų turimi vitaminai ir kitos medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu. Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių[14][15] savybių.

Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai reikia daugiau žemės[16], vandens[17] ir energijos[18][19], nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Pvz., iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti iš pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50 % vandens resursų, 90 % sojos, 80 % kukurūzų, ir 70 % grūdų derliaus.[20]

Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – anot JT ataskaitos,[21] gyvūninių produktų gamyba yra atsakinga už 18 % antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų, 67 % amoniako, ir kitų šiltnamio dujų. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės.

Vegetarizmas gali būti ir būdas kovoti su miškingumo bei biologinės įvairovės mažėjimu.[22]

Yra taip pat teigiama, kad perėjimas prie labiau vegetariškos mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui, kadangi mėsos gamyba, palyginus su augalinio maisto gamyba, nėra labai efektyvi dirbamų plotų, vandens ir energijos panaudojimo prasme: panaudojus laisvus nuo pašarų gyvuliams išteklius žmogaus maistui auginti, būtų imanoma pramaitinti žymiai daugiau žmonių.[23][24]

Nors šiuo metu daugmaž bendra mokslinės bendruomenės nuomonė yra ta, kad žmogus yra labiau priskiriamas prie visaėdžių gyvūnų, t. y. prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą, yra nemažai teorijų ir jų šalininkų, teigiančių, jog žmogui yra labiau būdinga būti vegetaru. Vienas pagrindinių šių teorijų argumentų yra tas, kad žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų.[25] Taip pat teigiama, kad santykinai ilgas žmogaus žarnynas yra labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams.

Įtaka sveikatai

Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškiems (kairėje) ir nevegetariškiems produktams žymėti

Pilnavertė vegetariška mityba yra tinkama visiems žmonės ir visose gyvenimo situacijose, taip pat ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius moterims, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.[26]

Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų kilogramui svorio. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną.[27] Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.[28]

Produktas Baltymų kiekis(g)
100 g produkto
Soja 30
Moliūgo sėklos 29
Žemės riešutai 26
Žirniai 20
Mėsa 14-25
Žuvis 15-22
Kiaušinis 13-14
Sūris 15-30
Avižinės kruopos 14
Bolivinės balandos 14
Grikiai 12
Ryžiai 12
Duona 5-10
Pupelės 7

Nors vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatą, neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų.

Apribojus mėsos bei pieno produktų naudojimą ir neužtikrinus adekvačių augalinių produktų vartojimą gali susidaryti tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas. Problemų gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio ir cinko stoka. Taip pat itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos aminorūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos aminorūgštys, ir gali atsirasti aminorūgšties stoka.

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, bet ne visi augalai turi pakankamus kiekius visų aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių. Šios rūgštys yra nepakeičiamos, nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina išgauti su maistu. Šios amino rūgštys yra: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.

Aminorūgštis histidinas yra laikoma iš dalies nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja, kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų aštuonių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekus.

Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.

Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, išgaunant baltymus iš kelių šaltinių ir naudojant pakankamai angliavandenių ir lipidų.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Commons-logo.svg Vikiteka: Vegetarizmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Išnašos

  1. ↑ Sąvokos apibrėžimas pagal vegsoc.org
  2. ↑ "Vegetarian Diets." 'American Dietetic Association and Dietitians of Canada'. Nuoroda tikrinta 2007-12-29.
  3. ↑ ""Meat can raise your lung cancer risk, too"." MSNBC, 2007-12-11. Nuoroda tikrinta 2007-12-29..
  4. ↑ Vegan Action FAQ: Is Honey Vegan?
  5. ↑ Why Honey is Not Vegan
  6. ↑ What is Vegan?
  7. ↑ "Straipsniai: Gyvūnų teisės." Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“.
  8. ↑ "Galvijų Kankinimas ir Skerdimas." (Video) Dokumentinė medžiaga. The Humane Society filmuota JAV, kongreso tyriama firma "Hallmark Westland".: 2008.
  9. ↑ ""Weight gain over 5 years in 21 966 meat-eating, fish-eating, vegetarian, and vegan men and women in EPIC-Oxford"." Rosell, M., International Journal of Obesity (2006) 30, 1389–1396..
  10. ↑ "Rejecting meat 'keeps weight low', BBC News, March 2006."
  11. ↑ ""Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women"." Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005..
  12. ↑ "New Adventist Health Study research noted in Archives of Internal Medicine." Loma Linda University: 2001.
  13. ↑ "Consumption of nitrate, nitrite, and nitrosodimethylamine and the risk of upper aerodigestive tract cancer." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. American Association for Cancer Research: 1995.
  14. ↑ "Dietary Phytoestrogens and Lung Cancer Risk." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Journal of American Medical Association: 2005.
  15. ↑ "Phyto-oestrogens and Western diseases.." (Medicinos Žurnalas) Dokumentas. Annals of Medicine: 1997.
  16. ↑ "Environment: Land." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  17. ↑ "Environment: Water." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  18. ↑ "Environment: Energy." Vegan Society. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  19. ↑ "Resources." Why Vegan?. Vegan Outreach. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  20. ↑ Vesterby, Marlow and Krupa, Kenneth S. 2001 Major Uses of Land in the United States, 1997 Statistical Bulletin No. (SB973) September 2001 http://www.ers.usda.gov/publications/sb973/sb973.pdf
  21. ↑ "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, 2007. Nuoroda tikrinta 2008-09-29.
  22. ↑ "Livestock’s Long Shadow–Environmental Issues and Options: Livestock's impact on biodiversity." Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, 2007. Nuoroda tikrinta 2008-09-29.
  23. ↑ ""World food resources and population: the narrowing margin". Population bulletin 36 (3): 1-44.."
  24. ↑ "About Veganism: For the Environment." Vegan Action. Nuoroda tikrinta 2007-05-29.
  25. ↑ Milton, Katarine, "A hypothesis to explain the role of meat-eating in human evolution",Evolutionary Anthropology: Issues, News, and Reviews Volume 8, Issue 1, 1999, Pages: 11-21
  26. ↑ "Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Canada: Vegetarian Diets.." Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, Summer 2003.
  27. ↑ "Dietary Reference Intakes for Energy, Carbohydrate, Fiber, Fat, Fatty Acids, Cholesterol, Protein, and Amino Acids." Institute of Medicine: 2002. Nuoroda tikrinta 2006-12-23.
  28. ↑ "Maistingumo Vertės Informacija." 2006. Nuoroda tikrinta 2006-12-29.
Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Vegetarizmas"

Questions for article: вегетарианство, grikių maistinė vertė, panda vegetarė, vegetarai, vegetarizmas

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.


IHS Europe: Infrared Heating Systems for Home and Business.